Anga laikančiojoje sienoje yra tas darbas, kurį techniškai galima atlikti per kelias valandas, bet kurio negalima pradėti be paruošimo. Skirtumas tarp tvarkingo rezultato ir įtrūkimų perdangoje slypi ne pjovime, o tame, kas padaryta prieš jį ir po jo.
Šiame objekte užsakovas norėjo sujungti virtuvę su svetaine. Siena tarp jų buvo laikančioji, todėl pirmas žingsnis buvo ne mūsų, o projektuotojo: reikėjo sprendinio su sąramos parinkimu ir apkrovų skaičiavimu. Konstrukcinių sprendimų mes nepriimame — tai sąmoninga riba.
Turėdami sprendinį, sumontavome laikinas atramas. Jos perima sienos virš būsimos angos apkrovą ir laiko ją tol, kol įtvirtinama nuolatinė sąrama. Be šio etapo mūras virš angos pradeda sėsti, o rezultatas pasimato ne iš karto — dažniausiai po kelių mėnesių atsiranda įstrižas įtrūkimas nuo angos kampo.
Pjovimą atlikome deimantiniu pjūklu su vandeniu. Šis metodas brangesnis už skaldymą plaktuku, bet name su gyventojais viršuje alternatyvos praktiškai nėra: nėra smūgių, nėra vibracijos, o pjūvio kraštai gaunasi tiesūs ir paruošti apdailai.
Išpjautus blokus nuleidome kontroliuojamai. Tokio dydžio mūro gabalas sveria pakankamai, kad numestas pažeistų perdangą, todėl jie nuleidžiami, o ne krenta.
Laikinas atramas nuėmėme tik įtvirtinę sąramą. Apie tai, kodėl ši eilė nekeičiama, rašome sienų griovimo puslapyje.
