Objektas buvo tipiškas senesniems Kauno rajonams: nedidelis tarpukario mūrinis namas ankštame sklype, aplink kurį per dešimtmečius priaugo kaimynų pastatų. Užsakovas planavo naują statybą toje pačioje vietoje, todėl reikėjo pašalinti ne tik namą, bet ir rūsį su pamatais.
Sudėtingiausia dalis buvo ne pats griovimas, o atstumai. Kai iki kaimyno sienos lieka keli metrai, įprastas darbo būdas — ardyti iš viršaus ir leisti konstrukcijoms kristi žemyn — nebetinka. Kiekviena siena turi griūti į vidų, į savo sklypą.
Antras apribojimas atsirado jau apžiūros metu: paaiškėjo, kad per sklypą į gretimą namą eina veikianti kanalizacijos trasa. Jos vieta skyrėsi nuo turėtos schemos maždaug dviem metrais, todėl trasą pažymėjome vietoje ir visą juostą virš jos apdorojome atskirai, mažesne technika.
Darbai truko keturias dienas. Pirmą dieną nuėmėme stogo dangą ir išrinkome vidaus konstrukcijas, antrą ir trečią ardėme sienas ir šalinome pamatus, ketvirtą užpylėme rūsio duobę, sutankinome ir išlyginome sklypą.
Panašūs objektai Kaune beveik visada turi tą pačią seką: pirma vidaus išrinkimas, tada konstrukcijų griovimas, galiausiai pamatų šalinimas ir duobės užpylimas.
