Kada prireikia pastatų griovimo
Senas namas sklype, kuriame planuojama nauja statyba. Dažniausias atvejis. Čia svarbu ne tik nugriauti, bet ir pašalinti pamatus bei rūsį — kitaip jie trukdys naujiems kasimo darbams. Aptardami sąmatą iš karto klausiame, ar sklype bus statoma, nes tai keičia darbų apimtį.
Avarinės būklės pastatas. Kai stogas įgriuvęs, o sienos nebepatikimos, įprastas griovimas iš viršaus tampa pavojingas. Tokius objektus ardome kitokia tvarka ir dažniau naudojame ilgastrėlę techniką, kad operatorius nedirbtų šalia nestabilių konstrukcijų.
Apleisti sodybų ūkiniai pastatai. Daržinės, tvartai, sandėliukai. Juose beveik visada yra šiferio stogo danga, todėl darbai pradedami nuo jos atskiro surinkimo.
Pastatas, trukdantis sklypo planams. Garažas ne toje vietoje, nereikalingas priestatas, sena katilinė. Čia dažnai reikia selektyvaus ardymo — nugriauti dalį, nepaliečiant likusios pastato dalies.
Paveldėtas turtas, kurio nebeapsimoka remontuoti. Kartais pigiau nugriauti ir parduoti sklypą švarų, nei laikyti griūvantį statinį, už kurį mokami mokesčiai.
Kuo pastatų griovimas skiriasi nuo demontavimo
Griovimas reiškia, kad statinys šalinamas visas, o konstrukcijų išsaugoti nesiekiama. Demontavimas — priešingai: konstrukcijos ardomos tvarkingai, dažnai rankiniu būdu, kad liktų tinkamos naudoti arba kad nenukentėtų tai, kas lieka. Praktikoje dauguma objektų reikalauja abiejų: pirma išardomas vidus, tada sunkiąja technika griaunamas karkasas. Skirtumas svarbus, nes demontavimo valanda kainuoja brangiau — apie tai plačiau atskirame straipsnyje.
