Sklypo paruošimas statybai: ką nugriauti, ką išvežti ir ką palikti
Prieš kasant pamatus sklype dažnai stovi seni pastatai, guli betono plokštės, šiferis ir šiukšlės. Paaiškiname, kokia tvarka sklypą išvalyti, ką būtina pašalinti, ką galima palikti ir kaip nepermokėti už atliekas.

Nusipirkus sklypą su senu namu, ūkiniu pastatu ar tiesiog apleistą kampą, pirmas darbas yra ne pamatų kasimas, o valymas. Sklypo paruošimas statybai dažnai užtrunka ilgiau ir kainuoja daugiau, nei tikimasi, nes po žole slypi tai, ko nesimato: betono plokštės, seni pamatai, šiferio nuolaužos, užkastos šiukšlės.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kokia tvarka sklypą išvalyti, ką būtina pašalinti prieš atvažiuojant statybininkams, ką galima palikti ir kaip suplanuoti darbus, kad nereikėtų technikos kviesti du kartus. Remiamės tuo, ką matome ruošdami sklypus Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.
Kodėl sklypo paruošimas statybai prasideda nuo apžiūros
Didžiausia klaida yra pradėti nuo ekskavatoriaus. Kol nėra aišku, kas sklype yra, neįmanoma pasakyti, kokios technikos reikės, kiek bus atliekų ir kur jas dėti. Todėl pirmas žingsnis visada yra apžiūra ir paprastas sąrašas.
Sąrašą patogu skirstyti į tris dalis:
- Kas stovi: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis, tvora, rūsys, šulinys.
- Kas guli ant žemės: betono plokštės, trinkelės, asfalto lopai, medienos laužas, šiferio lakštai, sena technika, padangos, buitinės šiukšlės.
- Kas po žeme: seni pamatai, užkasti rūsiai, septikai, drenažas, vamzdynai, kabeliai, statybinis laužas, kuriuo kažkada buvo lyginamas sklypas.
Trečia dalis yra pati sunkiausia, nes jos nesimato. Senuose sodybų ir priemiesčio sklypuose dažnai randama daugiau, nei rodo bet kokie brėžiniai. Kuo daugiau sužinosite iš ankstesnio savininko ar kaimynų, tuo tikslesnė bus sąmata.
Turėdami sąrašą, galite nuspręsti, kas iš to trukdys statybai, o kas ne. Ne viską būtina pašalinti: kai kurie dalykai gali likti, jei jie toli nuo būsimo namo, privažiavimo ir komunikacijų trasų.
Kokia tvarka valyti sklypą
Darbų eiliškumas lemia, kiek kartų technika turės atvažiuoti ir kiek atliekų teks rūšiuoti iš naujo. Mūsų praktikoje geriausiai veikia tokia tvarka.
1. Pavojingos medžiagos
Pirmiausia surenkamas šiferis ir kitos asbesto turinčios medžiagos. Jei jų yra ant pastatų stogų, jos nuimamos prieš griaunant pastatą, o ne kartu su juo. Sutraiškytas ir sumaišytas su plytomis šiferis padaro visą krūvą pavojingomis atliekomis, o tai brangiausia tvarkymo kategorija.
Tas pats galioja seniems tepalų indams, dažų likučiams, akumuliatoriams ar padangoms. Juos geriausia surinkti atskirai iš karto. Kaip saugiai elgtis su šiferiu, išsamiai aprašėme straipsnyje apie asbesto turinčių dangų šalinimą.
2. Pastatai ir statiniai
Toliau griaunami pastatai: senas namas, ūkiniai pastatai, garažai, pavėsinės. Prieš tai turi būti atjungti elektros, vandens ir dujų tinklai. Ar griovimui reikia dokumentų, priklauso nuo statinio, todėl tai verta išsiaiškinti iš anksto. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje apie leidimus griauti pastatą.
Patį pastatų griovimą verta planuoti kartu su likusiu sklypo valymu. Kai ta pati technika ir komanda iš karto ardo pamatus ir išveža atliekas, nereikia mokėti už kelis atvažiavimus.
3. Pamatai, rūsiai ir dangos
Kai pastatai nugriauti, lieka tai, kas buvo po jais: pamatai, rūsio sienos, grindų plokštės. Kartu verta išardyti ir senus takus, betonuotas aikšteles, asfalto lopus. Jei sklype yra didesnių kietųjų dangų, asfalto ir betoninių dangų ardymas dažniausiai atliekamas tuo pačiu metu, kad betono ir asfalto laužas būtų surinktas atskirais srautais.
Svarbiausias klausimas čia: ar pamatai trukdys statybai. Jei jie patenka į naujo namo, garažo ar privažiavimo vietą, juos reikia pašalinti. Užpilti gruntu ir statyti ant viršaus neverta: senas betonas po nauju namu tampa nelygaus sėdimo priežastimi, o ardyti jį vėliau, kai jau iškasta pamatų duobė, sudėtingiau ir brangiau.
4. Šiukšlės ir laužas
Tik dabar surenkamos likusios šiukšlės: medienos laužas, metalas, plastikas, senos tvoros. Kuo daugiau atskirų srautų, tuo pigiau. Metalas, surinktas atskirai, net gali sumažinti bendrą sąskaitą.
5. Augalija
Krūmai, savaime užaugę medžiai, kelmai. Kelmus geriausia rauti tada, kai sklype dar dirba ekskavatorius, nes vėliau kviesti techniką vien jiems neapsimoka. Prieš kertant didesnius medžius verta pasiteirauti savivaldybėje, ar jiems netaikomi apribojimai.
6. Derlingas sluoksnis ir lyginimas
Paskutinis žingsnis prieš statybą: nuimamas derlingas dirvožemio sluoksnis ir sklypas išlyginamas. Derlingą sluoksnį verta sukaupti atskiroje sklypo vietoje, kad vėliau jį būtų galima panaudoti vejai ir želdiniams. Sumaišytas su moliu ar statybiniu gruntu, jis tampa nebetinkamas, o naujo pirkimas kainuoja.
Dažniausios staigmenos po žeme
Net kruopščiai apžiūrėtas sklypas pradėjus kasti kartais nustebina. Keli dalykai, kuriuos senuose sklypuose randame dažniausiai:
Užkasti rūsiai ir duobės. Nugriauto namo rūsys kažkada galėjo būti tiesiog užverstas laužu. Iš viršaus matosi lygi žolė, bet kasant atsiveria plytos, betono gabalai ir medienos liekanos.
Statybinis laužas vietoj grunto. Žemos sklypo vietos anksčiau neretai buvo lyginamos plytų nuolaužomis ar senu betonu. Toks pagrindas netinka nei pamatams, nei vejai, todėl jį tenka iškasti ir išvežti.
Seni septikai ir šuliniai. Juos reikia rasti, išvalyti ir tinkamai užpilti ar išardyti, kad vėliau grunto paviršius neįdubtų.
Nežinomos komunikacijos. Seni vamzdžiai ir kabeliai ne visada sutampa su schemomis. Prieš kasant verta pasitikslinti pas tinklų savininkus, kur eina veikiančios trasos.
Todėl sąmatoje naudinga palikti nedidelį rezervą netikėtumams ir iš anksto susitarti su rangovu, kaip bus vertinami papildomi darbai.
Ką būtina pašalinti, o ką galima palikti
Ne kiekvienam sklypui reikia visiško išvalymo iki plikos žemės. Tai, ką palikti, priklauso nuo to, kur bus statomas namas ir kur eis komunikacijos.
Būtina pašalinti:
- Pamatus, rūsius ir betono plokštes, kurios patenka į būsimo pastato vietą ar šalia jo.
- Viską, kas yra būsimų komunikacijų trasose: vandentiekio, kanalizacijos, elektros.
- Šiferį ir kitas pavojingas medžiagas, nesvarbu, kur jos yra.
- Užkastas šiukšles ir statybinį laužą, jei jie yra ten, kur bus kasama.
Dažnai galima palikti:
- Senus pamatus ar plokštes tolimame sklypo kampe, kur nebus nei pastatų, nei kelio, nei želdinių, kurių šaknims jos trukdytų.
- Švarų gruntą, kurį galima panaudoti lyginimui.
- Sveikus medžius, kurie netrukdo statybai ir technikai privažiuoti.
Jei abejojate, verta pasitarti su projektuotoju ar statybos rangovu, kur tiksliai bus pastatas ir trasos. Tada išvalymo apimtis paaiškėja savaime.
Ką daryti su gruntu
Valant ir lyginant sklypą, susidaro daug grunto. Jį išvežti kainuoja, todėl verta pagalvoti, ar jo neprireiks vietoje.
Švarų gruntą galima panaudoti žemoms vietoms užpilti, nuolydžiams formuoti ar aplinkai tvarkyti, kai namas jau pastatytas. Grunto, sumaišyto su plytų nuolaužomis, betonu ar šiukšlėmis, vietoje palikti nereikėtų: ant jo blogai auga veja, o kasant komunikacijas jis vėl išlenda į paviršių.
Planuojant žemės kasimo darbus, naudinga iš karto numatyti, kur sklype bus kaupiamas derlingas sluoksnis, kur švarus gruntas, o kur atliekos, kurias reikės išvežti. Taip technika nesuka ratų po visą sklypą, o krūvos nesimaišo tarpusavyje.
Kaip nepermokėti už atliekų išvežimą
Sklypo valymo sąmatoje atliekos dažnai yra didžiausia eilutė. Kelios taisyklės padeda ją sumažinti:
Rūšiuokite krovimo metu. Betonas ir mūras, metalas, mediena ir mišrios atliekos tvarkomi skirtingais įkainiais. Viena bendra krūva visada brangesnė už kelias atskiras.
Nepalikite šiferio paskutiniam. Jei jis sumaišomas su kitu laužu, visa krūva gali tapti pavojingomis atliekomis.
Derinkite darbus. Kai griovimas, pamatų ardymas, kelmų rovimas ir statybinių atliekų išvežimas vyksta kaip vienas užsakymas, technika atvažiuoja vieną kartą, o konteinerių keitimas planuojamas pagal darbų eigą.
Įvertinkite privažiavimą. Jei sunkvežimis negali priartėti prie krūvos, atliekas tenka pervežti sklype, o tai ilgina darbus. Kartais verta pirmiausia sutvarkyti laikiną privažiavimą.
Daugiau apie atliekų rūšiavimą rasite straipsnyje apie statybines atliekas.
Nuo ko priklauso sklypo paruošimo kaina
Vienos kainos sklypo paruošimui nėra, nes kiekvienas sklypas skiriasi. Sąmatą dažniausiai lemia:
- Pastatų dydis ir medžiaga. Mūrinis ar gelžbetoninis pastatas ardomas ilgiau ir palieka sunkesnių atliekų nei medinis.
- Pamatai ir dangos. Ar juos reikia šalinti ir kokio jie storio.
- Atliekų kiekis ir rūšys. Ypač tai, ar yra šiferio ir kiek atliekų galima išrūšiuoti.
- Augalija. Kiek krūmų, medžių ir kelmų reikia pašalinti.
- Privažiavimas ir atstumas nuo Kauno. Ankštas sklypas ar tolimesnė vieta pailgina darbus ir transportą.
Orientacinės kainos: pastatų griovimas nuo 12 €/m², asfalto ir betoninių dangų ardymas nuo 8 €/m², žemės kasimo darbai nuo 45 €/val., statybinių atliekų išvežimas nuo 140 € už konteinerį. Daugiau apie tai, kas sudaro galutinę sumą, rasite griovimo darbų kainų puslapyje. Tikslią sąmatą pateikiame apžiūrėję sklypą.
Trumpas kontrolinis sąrašas
Prieš kviesdami rangovą, atsakykite sau į šiuos klausimus:
- Kur bus statomas namas, privažiavimas ir komunikacijos?
- Kokie pastatai ir statiniai sklype stovi, ar jie atjungti nuo tinklų?
- Ar yra šiferio ar kitų pavojingų medžiagų?
- Ar žinote, kur yra seni pamatai, rūsiai, septikai?
- Ką norite palikti: medžius, gruntą, dalį dangų?
- Kur sklype galima kaupti derlingą sluoksnį ir gruntą?
Su šiais atsakymais darbų apimtį galima įvertinti greitai ir tiksliai. Jei ruošiate sklypą statybai Kaune ar aplinkiniuose rajonuose, paskambinkite arba parašykite: atvyksime, apžiūrėsime ir pasakysime, kokia tvarka ir per kiek laiko sklypą galima paruošti.
Dažni klausimai šia tema
Nuo ko pradėti sklypo paruošimą statybai?
Nuo apžiūros ir sąrašo: kas sklype stovi, kas guli ant žemės ir kas yra po ja. Tada nusprendžiama, ką griauti, ką išvežti ir ką palikti. Darbai paprastai vyksta tokia tvarka: pavojingos medžiagos, pastatai, pamatai ir dangos, šiukšlės, augalija, derlingas sluoksnis.
Ar būtina pašalinti senus pamatus, jei sklype bus statomas naujas namas?
Jei seni pamatai patenka į naujo namo vietą, privažiavimą ar komunikacijų trasas, juos reikia išardyti ir išvežti. Jie trukdo kasti, o užpilti gruntu jų taip, kad vėliau nekiltų problemų, praktiškai neįmanoma. Pamatus, kurie lieka toli nuo statybos zonos, kartais galima palikti.
Kur dėti šiferį, rastą sklype?
Šiferio negalima maišyti su kitomis statybinėmis atliekomis ir dėti į bendrą konteinerį. Jis surenkamas atskirai ir perduodamas kaip pavojingos atliekos. Todėl šiferį verta surinkti pirmiausia, kol jo nesutraiškė technika ir neišmėtė po visą sklypą.
Ar galima palikti iškastą gruntą sklype?
Dažnai taip, ir tai sutaupo pinigų. Derlingą sluoksnį verta nuimti atskirai ir sukaupti, kad vėliau būtų galima panaudoti želdiniams. Švarų gruntą galima panaudoti lyginimui. Išvežti verta tik tai, kam sklype nėra vietos ar kas maišytas su statybinėmis atliekomis.


