Asbesto turinčių dangų šalinimas

Kiekviename antrame sename ūkiniame pastate Kauno rajone ar aplinkiniuose miesteliuose stogas dengtas banguotu šiferiu. Dalis jo jau sutrūkusi, dalis nukritusi į vidų. Savininkas, nusprendęs pastatą nugriauti, dažniausiai galvoja apie tai kaip apie techninę smulkmeną — nukelti lakštus ir sudėti į konteinerį.

Būtent čia slypi dažniausia ir rimčiausia klaida visuose griovimo darbuose.

Svarbu. Šis straipsnis paaiškina bendrą principą ir praktiką, bet nėra teisinė ar sveikatos konsultacija. Asbesto turinčių atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja atskiri teisės aktai, o konkrečius reikalavimus verta pasitikrinti pirminiuose šaltiniuose.

Kas tai per medžiaga

Asbestas yra pluoštinis mineralas, dešimtmečius naudotas statybose dėl atsparumo ugniai, cheminėms medžiagoms ir ilgaamžiškumo. Jis buvo maišomas su cementu, iš kurio gaminti stogo ir sienų lakštai, vamzdžiai, plokštės.

Medžiaga pati savaime nėra „nuodinga” įprasta prasme. Problema yra jos fizinė struktūra: asbesto pluoštai yra tokie smulkūs, kad įkvėpti jie pasiekia giliausias plaučių dalis ir iš ten nebepasišalina. Organizmas jų negali suskaidyti.

Būtent todėl visi saugos reikalavimai sukasi apie vieną dalyką — neleisti pluoštams patekti į orą.

Kodėl ši medžiaga apskritai buvo tokia populiari

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos sunku suprasti, kodėl medžiaga, kurios dabar vengiama, kadaise buvo visur. Atsakymas paprastas: techniškai ji buvo puiki.

Su cementu sumaišytas asbestas duoda lakštą, kuris nedega, nepūva, nerūdija, atlaiko temperatūrų svyravimus ir kainuoja nebrangiai. Stogas iš tokios dangos tarnauja dešimtmečius be jokios priežiūros — ir būtent todėl tiek daug jų tebestovi iki šiol.

Problemos pasirodė vėliau, kai paaiškėjo ilgalaikis poveikis tų, kurie su medžiaga dirbo kasdien. Nuo tada ji buvo palaipsniui uždrausta daugumoje šalių, tačiau jau pastatyti stogai niekur nedingo.

Iš to kyla praktinė pasekmė, su kuria susiduriame kone kiekviename senesniame objekte: pati danga dažnai yra geriausios būklės pastato dalis. Sienos sutrūkinėjusios, perdangos supuvusios, o stogas vis dar sandarus. Tai klaidina, nes atrodo, kad problemos nėra.

Kada danga pavojinga, o kada ne

Tai svarbiausia, ką reikia suprasti prieš priimant sprendimą.

Nepažeista danga. Sveiki lakštai, kuriuose pluoštai surišti cemente, pavojaus beveik nekelia. Stogas, stovintis dešimtmečius, oro neteršia.

Pažeista arba ardoma danga. Kai lakštas laužomas, pjaustomas diskiniu pjūklu, gręžiamas, šlifuojamas arba tiesiog trupa nuo senumo, pluoštai išsilaisvina ir pakyla į orą. Tada koncentracija aplink darbo vietą pakyla daug kartų.

Iš to kyla praktinė taisyklė: šiferio nedaužo ir nepjausto. Lakštai nuimami sveiki, kiek įmanoma nepažeisti, ir iš karto pakuojami.

Priešinga praktika — sulaužyti lakštus, kad tilptų į konteinerį — yra tiksliai tai, ko daryti negalima. Deja, ji dažniausia.

Kur šių medžiagų randama

Šiferio stogas yra akivaizdžiausias atvejis, bet ne vienintelis. Senesniuose pastatuose asbesto turinčių medžiagų gali būti:

• banguotos ir plokščios stogo bei sienų dangos — dažniausias atvejis
• vamzdžiai ir jų jungtys, ypač vandentiekio ir ventiliacijos
• izoliacinės plokštės prie katilų, krosnių, dūmtraukių
• vamzdynų apvijos senose šildymo sistemose
• kai kurios grindų dangos ir klijai, naudoti tam tikrais laikotarpiais
• ugniai atsparios pertvaros pramoniniuose pastatuose

Dalis šių medžiagų randama ne stogo, o vidaus demontavimo darbų metu, jau pradėjus ardyti apdailą. Tokiais atvejais darbai stabdomi, o medžiagos šalinamos atskirai.

Kaip atpažinti

Patikimai atskirti pagal išvaizdą neįmanoma — laboratorinis tyrimas yra vienintelis tikslus būdas. Tačiau praktikoje pakanka žinoti dvi datas.

Nuo 2000 m. Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose bei visuomeninės paskirties objektuose.

Nuo 2005 m. uždrausta gaminti ir importuoti asbestinį šiferį, įvežti ir naudoti asbestą bei visus jo turinčius gaminius.

Iš to seka paprasta praktinė taisyklė: asbesto turinčių atliekų daugiausia susidaro tvarkant iki 2005 m. įrengtą stogo dangą. Jei pastatas ar jo stogas senesnis už šią ribą, o danga banguota, ji tvarkoma kaip pavojinga atlieka net ir neatlikus tyrimo.

Masto klausimas irgi paaiškina, kodėl to tiek daug: nuo 1961 m. Lietuvoje asbestcemenčio gaminių gamybai sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. Didelė dalis jo tebėra ant stogų.

Kodėl to nereikėtų daryti savarankiškai

Kasmet dalis savininkų nusprendžia nuimti šiferį patys — atrodo, kad tai tik lakštai ir varžtai. Priežastys, kodėl to nerekomenduojame, yra keturios.

Pirma — dulkės. Lipant ant stogo, laužant sutrūkusius lakštus ir metant juos žemyn, susidaro būtent tai, ko reikia išvengti. Įprastas respiratorius nuo dulkių čia nepakanka.

Antra — stogo būklė. Apleistuose ūkiniuose pastatuose mediniai gegnės ir grebėstai dažnai supuvę. Stogas atrodo tvirtas, kol ant jo neužlipama. Tai atskiras, visiškai nesusijęs su asbestu pavojus, ir jis realesnis.

Trečia — atliekų tvarkymas. Nuimtą dangą reikia ne tik supakuoti, bet ir perduoti tvarkytojui, kuris priima pavojingas atliekas. Į įprastą konteinerį ji nepatenka, o į didelių gabaritų aikšteles priimama ne visur ir ne bet kokiais kiekiais.

Ketvirta — užteršimas. Jei šiferis patenka į bendrą statybinių atliekų konteinerį, visas krovinys perkvalifikuojamas. Rezultatas — mokate už visą kiekį kaip už pavojingas atliekas.

Kaip vyksta teisingas šalinimas

Tvarkinga eiga atrodo taip.

1. Įvertinimas. Apžiūros metu nustatoma, kokia danga, kokia jos būklė, koks kiekis ir ar yra kitų įtartinų medžiagų pastate.

2. Pirmumas. Dangos šalinimas yra pirmas darbų etapas, prieš liečiant bet kokias konstrukcijas. Jokie griovimo darbai neprasideda, kol ji nepašalinta.

3. Nuėmimas be laužymo. Lakštai nuimami sveiki. Prireikus drėkinami, kad sumažėtų dulkėjimas. Nei pjaustomi, nei daužomi, nei metami žemyn.

4. Pakavimas. Danga pakuojama į tam skirtą tarą ir paženklinama. Ji niekada nededama prie statybinio laužo.

5. Perdavimas. Atliekos perduodamos tvarkytojui, turinčiam pavojingų atliekų tvarkymo licenciją — asbesto turinčias atliekas tvarkyti gali tik tokios įmonės. Perduodant fiksuojamas atliekos pavadinimas, kodas pagal atliekų sąrašą, svoris ir perdavimo data, o vežimą lydi lydraštis.

6. Tik po to — griovimas. Kai danga pašalinta, pastatas ardomas įprasta tvarka, o likusios atliekos tvarkomos kaip paprastos statybinės atliekos.

Svarbi detalė dėl pakavimo: biros, asbesto plaušelius išskiriančios atliekos turi būti sudrėkinamos ir supakuojamos į sandarią plastikinę tarą — dvigubus plastikinius maišus, statines ar konteinerius. Būtent todėl sulaužyti lakštai kainuoja brangiau nei sveiki: jų tvarkymas sudėtingesnis.

Asbesto turinčios atliekos neperdirbamos — jos šalinamos sąvartynuose pagal pavojingų atliekų reikalavimus. Tai paaiškina, kodėl jų tvarkymo įkainis skiriasi nuo betono ar mūro, kurie virsta skalda.

Ką daryti, jei danga tiesiog guli sklype

Dažna situacija paveldėtose sodybose: pastatas jau nugriuvęs pats arba nugriautas anksčiau, o šiferio krūva liko kieme ir stovi ten metų metus.

Pirmas dalykas, kurio nedaryti — neversti jos į bendrą konteinerį ir nevežti į sąvartyną. Antras — nebandyti smulkinti, kad užimtų mažiau vietos.

Kol krūva nejudinama ir neardoma, ji kelia mažiau pavojaus nei tvarkant ją netinkamai. Todėl skubėti nereikia — reikia suplanuoti. Praktiškai tokios krūvos surenkamos kartu su kitais objekto darbais: atvažiuojant technikai, danga supakuojama ir išvežama kaip atskira siunta.

Jei krūva jau iš dalies subyrėjusi ir susimaišiusi su gruntu, situacija sudėtingesnė — tuomet užterštu laikomas ir gruntas aplink ją. Būtent todėl tokias krūvas verta tvarkyti anksčiau, o ne vėliau.

Dažniausi klausimai objekte

„Gal galima tiesiog užpilti gruntu ir palikti?“ Ne. Tai nėra sprendimas, o problemos perkėlimas ateičiai — pirmieji kasimo darbai sklype ją atkas.

„Kaimynas savo šiferį tiesiog išvežė į konteinerį.“ Tikėtina, kad taip ir buvo, ir tikėtina, kad niekas to nepastebėjo. Tai nekeičia nei reikalavimų, nei to, kas atsitinka su dulkėmis darbų metu.

„Danga visai nedidelė, gal verta patiems?“ Kiekis nekeičia principo. Nedidelį kiekį lengviau supakuoti, bet jo perdavimas tvarkytojui vis tiek reikalingas, o lipimas ant seno stogo lieka toks pat pavojingas.

„Ar reikia informuoti kaimynus?“ Formalaus reikalavimo dažniausiai nėra, bet praktiškai verta. Darbai su pakuojama danga atrodo neįprastai, ir be paaiškinimo jie sukelia daugiau klausimų nei patys darbai.

Ką tai reiškia kainai

Asbesto turinčios dangos šalinimas yra atskira sąmatos eilutė, ir ji nėra maža. Kaina priklauso nuo kiekio, dangos būklės ir prieinamumo: sveika danga ant tvarkingo stogo nuimama greičiau nei sutrūkusi, iš dalies įgriuvusi.

Būtent todėl prašydami pasiūlymo verta paklausti tiesiai: ar į kainą įtrauktas stogo dangos šalinimas ir kaip ji bus tvarkoma. Jei atsakymo nėra arba kaina atrodo įtartinai maža, tikėtina, kad danga tiesiog nebuvo įvertinta — o tai reiškia arba papildomą sąskaitą vėliau, arba tai, kad ji keliaus ten, kur neturėtų.

Objektuose, kuriuos griauname Kauno rajone ir Kaišiadorių apylinkėse, ši eilutė pasirodo beveik kiekviename pasiūlyme — tiesiog todėl, kad tokia ten statyba.

---

Šaltiniai: Aplinkos apsaugos departamentas apie asbesto turinčias atliekas · Aplinkos ministerija apie statybines atliekas